NEĮPRASTAI MAŽA KAINA

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023

Ieškovė (AB „Eurovia Lietuva“) prašė panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (atsakovė) 2021 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (11.7)2-18921 nurodytus viešajame pirkime „Rajoninio kelio Nr. 4606 Telšiai–Lieplaukė–Plungė ruožo nuo 16,430 iki 21,092 km kapitalinis remontas“ (pirkimo Nr. 566292) (toliau – Pirkimas) priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties sudarymo ir atmesti ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“, pasiūlymą. Ieškovė nurodė, kad Pirkime pateikė pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas, o atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovę ir kitus Pirkimo dalyvius apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę. Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Telšių keliai“ (toliau kartu – ir tretieji asmenys), pasiūlymas. Trečiųjų asmenų pasiūlymas buvo įvertintas kaip pranašesnis už ieškovės pasiūlymą tik dėl kainos. Ieškovė, susipažinusi su trečiųjų asmenų pasiūlymu, pateikė pretenziją, tačiau atsakovė 2021 m. lapkričio 24 d. raštu pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta ne visa Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais.

Komentaras:

Ši byla Jums aktuali jei kyla klausimų dėl neįprastai mažos pasiūlymo (NMK) kainos vertinimo sąlygų. Byloje nagrinėjamas klausimas ar visgi PO turi pareigą vertinti NMK net tada jei procentinis dydis yra mažesnis? Taip atsakoma į klausimą ar kaina būtų laikoma pagrįsta jei tiekėjas pateikia pasiūlymą 0 įkainiui. Kas svarbu jei vykdoma apžiūra objekto vietoje ir kaip tiekėjui reikėtų įvertinti siūlomą įkainį bei jį pateikti pasiūlyme.

Žemiau pateikiama bylos aplinkybių santrauka bei svarbiausios citatos ir išvados.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, pirkimo objekto apimtį (kiekį) ir neįprastai mažą kainą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų pasiūlymas neteisėtai pripažintas laimėjusiu ir turi būti atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, nes buvo pasiūlyta ne visa Pirkimo objekto apimtis ir nerealios bei nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyti darbų (ryšių kabelių apsaugojimo ir žemės sankasos gruntų pagerinimo) įkainiai sudaro vos po 0,01 Eur, todėl jie laikytini neįprastai mažais.

Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad tretieji asmenys dviejuose iš 95 pasiūlymą sudarančių įkainių nurodė 0,01 Eur dydžius, savaime neįrodo, jog toks pasiūlymo pateikimas objektyviai nepateisinamas, pažeidžiantis skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimus ir atsakovė turėjo pareigą reikalauti nurodytų įkainių pagrindimo

Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo, įvertinęs tikėtiną darbų poreikį, pateikė konkurencingesnį pasiūlymą, prisiimdamas pasiūlytos kainos riziką, savaime Pirkimo sąlygų nedaro neaiškių ir (ar) neteisėtų. Teismas papildomai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ar kėlusi klausimą dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo, todėl tai savaime yra pagrindas atmesti ieškovės nurodytus argumentus.

Teismas atkreipė dėmesį ir vadovavosi PD galimybe tiekėjams apžiūrėti darbų vietą prieš pateikiant pasiūlymą, priešingai – PD 14 punkte nustatyta tvarka, pagal kurią COVID-19 pandemijos metu organizuojama užsienio tiekėjų vykdoma objekto apžiūra, o Pirkimo sutarties projekto 107 punkte nustatyta objekto vizualinės apžiūros galimybė ir tiekėjo atsakomybė papildomus darbus atlikti savo sąskaita tuo atveju, kai juos buvo galima iš anksto numatyti įvertinus Pirkimo dokumentus bei atlikus Pirkimo objekto vizualinę apžiūrą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad trečiasis asmuo, prieš pateikdamas pasiūlymą Pirkime, nuvyko į darbų atlikimo vietą ir atliko numatyto remontuoti kelio ruožo žemės sankasos matavimus, įvertino darbų apimtį ir nustatė, jog žemės sankasos darbų, remiantis Pirkimo sąlygomis, tikėtina, nereikės atlikti. Atsižvelgdamas į atliktų matavimų rezultatus, trečiasis asmuo ties atitinkamais darbais, kurių, kaip jis pats vertino, nereikės atlikti, nurodė 0,01 Eur įkainį. Teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuos duomenis pirkimo laimėtojas gavo neskaidriai.

Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys įvertino ne tik Pirkimo sąlygų turinį, bet taip pat pasinaudojo savo teise į darbų vietos apžiūrą, apsvarstė būsimą (tikėtiną) darbų eigą, iš anksto įvertino galimą sutarties vykdymo naudą ir riziką, todėl vien tai, kad remdamiesi objektyviais duomenimis pateikė pasiūlymą su simbolinėmis atitinkamų darbų kainomis, nereiškia, jog buvo pasiūlytas ne visas Pirkimo objektas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tuo atveju, jeigu vykdant pirkimo sutartį paaiškėtų, kad darbus vis dėlto reikės atlikti, tretieji asmenys privalės juos atlikti už pasiūlytą 0,01 Eur įkainį, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija įsigijo ne visos apimties (kiekio) pirkimo objektą.

Be to, nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo bei iškreiptos sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, remdamasi Pirkimo dokumentais, taip pat turėjo galimybę atlikti vizualinę Pirkimo objekto apžiūrą, įvertinti galimą sutarties vykdymo naudą ir riziką ir pateikti pasiūlymą, remdamasi nustatytais duomenimis, tačiau šia teise nepasinaudojo. Vien tai, kad, Pirkimo laimėtojui šiuos veiksmus atlikus, jo pasiūlyme buvo kitaip paskirstytos potencialios rizikos, savaime nepažeidžia nei tiekėjų lygiateisiškumo principo, nei iškreipia sąžiningą tiekėjų konkurenciją – tiekėjams yra leidžiama individualiai nuspręsti dėl prisiimamų sutarties įvykdymo išlaidų Pirkimo objekto mato vienetui.

Kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad trečiųjų asmenų pasiūlymo kaina buvo 10 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos. Teismai taip pat nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 55 955,70 Eur (2,48 proc.) mažesnė negu ieškovės pasiūlymo.

Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su teismų vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nenustačiusi VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Kaip minėta, neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, tačiau vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.

Fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius, o perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymu.